- žibininkas
- žibiniñkas (-nỹkas KŽ) sm. (2) NdŽ, KŽ 1. J, Mlt žr. žibinčius 1: Į žibiniñką įstatys skalą, i švies: tokios šviesos tebuvo DūnŽ. Žibininkas buvo įspraudamas: nukaburkštins, ir šviesu Šts. Piemuo turėjo šnypšlioti skalas pri žibininko Šts. Priskaldyk balanų ir uždegsim žibiniñką Vl. 2. K.Būg, Brž, Užp žr. žibikas 1: Maišelis žibinỹkas, kur abraką arkliui pilia Ob. | Tokian žibinỹkan sudėjai [knygas], nesneš vaikas Ant. ^ Mašna kaip žibinỹkas Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.